2
AMeri ipas aYesu
(Mat 1.18-25)
Len nǝboŋ galenan Sisa Aukustus ikel buni ke, tikad nap̃uruŋan hǝn nǝvanuan p̃isi lototoh len navǝlan alat a Rom. Nap̃uruŋan enan evi nametǝkav nǝboŋ aKwirinius tovi gavna len naprovens Siria. Ale galit p̃isi lovi lan naut salit matmat hǝn lǝb̃itos gat nahǝsalito.
Ŋa aJosef am eriŋ naut a Nasaret a Kalili ale evi Petlehem a Jutea lotokisi hǝn nab̃iltivile siTevit, husur gai esua len nǝpasusan siTevit. Gai mai aMeri, tokel gati ke arb̃ilah, arovi Petlehem hǝn arb̃itos gat nahǝsalaru be aMeri pǝpadaŋ hǝn b̃ipasus. Nǝboŋ artotoh len naut a Petlehem, aMeri ipasus. Ipas ahai a m̃o san tovi ulum̃an. Eruŋ gole hǝn nahudhukaliko gail. Eriŋi ipat len naut nǝhanan sinarivatǝvat gail husur nahotel epul varirihit p̃isi.* Nǝvanuan galevis lotokad namitisau len nasoruan siGot lunau ke savi nahotel, be naim silat len nǝbathudud siJosef. Ale naim enan ikad narum̃ alat len nǝyaran lotolǝboi lǝb̃ipat lan, be narum̃ epul tia.
Aŋel mai nǝvanuan nasipsip gail
Len mariug enan ikad alatevis lotosuh len nǝmarireu gail, lotokǝtkǝta tǝban navǝshǝsipsip pǝpadaŋ hǝn naut a Petlehem. Nǝboŋ lototoh magenan, aŋel siNasub̃ evisi hǝn galito mai namǝnas siNasub̃ em̃ias galito ale lomǝtahw, lom̃inm̃inikot. 10 Ris aŋel tokel mai galito ke, “Samtemǝtahw, husur nukad na-kel-uri-an tovoi b̃igol nǝvanuan p̃isi lǝb̃ikemkem masuṽ. 11 Bathut damǝŋai len nab̃iltivile siTevit lupas natǝtai sua b̃ilav kuv nǝsaan samito, gai evi aKristo, Nasub̃, aGot totabtabuh lan. 12 Egai natit mǝtb̃eris lǝboii lan, ke: dereh mitisab̃ natǝtai lotoruŋ gole hǝn nahudhukaliko gail topat len naut nǝhanan sinarivatǝvat.”
13 Vǝha-sua ŋai ikad nab̃iltiluṽoh hǝn aŋel hǝn nǝmav lototah maii, lotoputsan aGot ke,
14 “Nalotuan van hǝn aGot toyalyal buni,
mai len navile a pan, natǝm̃at van hǝn nǝvanuan p̃isi,
navoian siGot topat len galito.”
Nǝvanuan nasipsip gail lovi Petlehem
15 Nǝboŋ aŋel gail lotoriŋ galito hǝn lǝb̃etǝlmam vi lan nǝmav, nǝvanuan nasipsip lukel mai galit gabag ke, “Ivoi ke datevi Petlehem hǝn datb̃eris nategai tovisi, Nasub̃ tokele mai gidato.”
16 Ŋa lusaṽsaṽut van, lusab̃ aMeri mai aJosef, mai amas topat len naut nǝhanan sinarivatǝvat. 17 Nǝboŋ lotorisi tonoŋ, lukel ur nǝsa aŋel tokel husur natǝtai enan. 18 Ale nǝvanuan p̃isi lotosǝsǝloŋ hǝni, lup̃aŋp̃aŋ len nǝsa nǝvanuan nasipsip lotokele. 19 Be aMeri inau gat natgalen p̃isi, len nǝlon inaunau namilen. 20 Beti nǝvanuan nasipsip lotǝlmam, ale lusor sal suh nǝyalyalan siGot, loputsani husur natit p̃isi lotosǝsǝloŋ hǝni mai lotorisi. Esum̃an ŋai aŋel tokel mai galito.
Arupat amas aYesu vi lan naim siGot ale aSimeon mai aAnna arorisi
21 Nǝboŋ nǝmariboŋ tomǝlevtor simas tonoŋ, lotiv dalusi,* Gen 17.11-12; Lev 12.3; Luk 1.31 ale loriŋ nǝhes Yesu lan. Nǝhes enan aŋel ikel uri nǝboŋ aMeri satian sal.
22 Ta sutuai aMoses itos nalo husur latpǝhaṽut lotopasus ke limastoh vir nǝmariboŋ tovi 40 ale legǝm veveu tǝtas len nǝhon aGot. Imaienan, nǝboŋ nǝmariboŋ hǝn aMeri b̃egǝm veveu buni tonoŋ, arupat aYesu vi Jerusalem hǝn arb̃eṽusani ke tovi siNasub̃ husur nalo siNasub̃ aGot aMoses totosi.* Lev 12.2-8 23 (Imaiegai, len nalo siNasub̃ aGot ike, “Hai a m̃o gail p̃isi lotovi ulum̃an, levi siNasub̃ aGot. AGot itabtabuh len galito hǝn lǝb̃evi esan.”)* Exo 13.2, 12, 15 24 Ale aruvan vǝpat nǝman eru hǝn natutumavan hum nalo siNasub̃ aGot tokele ke, “nǝtav eru o napijin eru.” Lev 12.8. Nǝtav ehum navimal topǝhapǝhw mai napijin ehum nǝhoib.
25 Len naut a Jerusalem ikad ahaṽut sua nahǝsan aSimeon. Atenan inor mai ehusur kitin hǝn nap̃isal siGot. Itoh vir avan sua b̃evi tarhǝt seIsrael, ale aNunun aGot itoh len gai. 26 ANunun eṽusani ke gai asike imat vǝbar b̃eris aKristo siNasub̃, aGot totabtabuh lan. 27 ANunun esǝhar aSimeon vab̃is len naim siGot. Nǝboŋ anan aYesu mai atǝman artopati vi lohoim hǝn arb̃igol nǝsa nalo siMoses tokele, 28 aSimeon ipati len navǝlan ale isal suh aGot ke,
29 “Masta, ginau notovi slev sam̃,
gagai nǝlogw ikad natǝm̃at, riŋ ginau nimat
hum nasoruan sam̃ tokele,
30 husur namǝtagw eris ategai b̃ilav kuv nǝvanuan sam̃ gail vi lan nǝmauran.
31 Goutaut hǝni len nakǝtaan sinǝvanuan gail p̃isi.
32 Gai evi nam̃ial b̃em̃ias nap̃isal sam̃ gail m̃os alat lǝsavi Ju,
gai am dereh teputsan nahǝsan nǝvanuan sam̃ gail, aIsrael.”* Isa 42.6, 49.6, 52.10
33 Nǝboŋ anan mai atǝman artosǝsǝloŋ hǝn nǝsa aSimeon tohol husur aYesu, arup̃aŋ. 34 Beti aSimeon eus aGot hǝn b̃igol b̃ivoi hǝn gǝlaru, ale ikel mai aMeri, anan aYesu ke, “Ategai boh dereh tigol nǝvanuan tisob̃ur len naut a Israel levi ut kǝmas mai teputsan nahǝsan tisob̃ur am. Gai dereh tehum natsua nǝvanuan tosob̃ur lǝb̃isor tasi balai, 35 ale gai tisor vǝhot nǝnauan tosusuah len nǝlon nǝvanuan lotosob̃ur. Meri, gaiug am, dereh gelǝŋon tisa sum̃an nab̃u tokan tosar nǝlom̃.”
36 Ikad ahai kelkel ur sua, nahǝsan aAnna, anatvavin aFanuel, len nahǝmar siAser. Alitenan ilah len nasihau emǝlevru ŋai ale asoan imat. Egǝm vi bareab tia. 37 Evi batunau vǝbar nǝdam̃ han tovi 84. Gai sariŋ naholǝvat todar vis naim siGot avil ilotu len nalennǝyal mai nalenmariug p̃isi. Len nalotuan san, sǝhan, isor tuṽ ŋai. 38 Len namityal enan ŋai egǝm pǝpadaŋ ale ike sipa vi tǝban Nasub̃ aGot, ihol husur aYesu mai alat lototoh vir aGot b̃ilav kuv a Jerusalem Len naut egai namilen a Jerusalem evi alat a Israel p̃isi. hǝn b̃ikad nǝmakuvan.
39 Nǝboŋ aJosef mai aMeri artogol natit p̃isi nalo siNasub̃ aGot tokele tonoŋ, arotǝlmam vi Nasaret, navile sǝlaru len naut a Kalili. 40 Natǝtai etibau, egǝm idaŋ. Gai epul hǝn namitisau hǝn nǝmauran tonor mai naṽide tovoi, ale aGot ivoi buni hǝni, elǝmas buni.
AYesu len naim siGot
41 Len nasihau gail p̃isi anan aYesu mai atǝman arovi Jerusalem hǝn Nǝhanan hǝn nǝPasova.§ Nǝhanan hǝn NǝPasova evi nǝhanan seJu gail husur lohǝhaṽur hǝn nǝboŋ aGot togol ahai a m̃o gail p̃isi silat a Ijip lumat be sǝbar alat a Israel. Ris Exo 12. 42 Nǝboŋ nǝdam̃ hiYesu tosǝŋavur pisan eru, evi mǝhat vi Jerusalem mai gǝlaru sum̃an naṽide hǝn nab̃iltihanan. 43 Nǝboŋ nǝhanan tonoŋ, lotub̃at vahim. Natǝtai, aYesu itoh a Jerusalem be arsalǝboii 44 husur arunau ke, totah mai alat lototǝlmam mai gǝlaru. Nǝboŋ nǝyaran hǝn nǝboŋ enan tonoŋ, gǝlaru arokǝta doŋi len amahealar gail mai nabubur salit gail sob̃uer. 45 Ale arotǝlmam vǝbar naut a Jerusalem hǝn arb̃ekǝta doŋi. 46 Husur nǝmariboŋ totor arusab̃i len naholǝvat todar vis naim siGot. Ebǝtah mai ahai p̃usan gail, esǝsǝloŋ hǝn galito ale eus galito hǝn nausian gail. 47 Galit p̃isi lotosǝsǝloŋ hǝn aYesu, lup̃aŋ len nalǝboian san mai na-sor-vari-an san. 48 Nǝboŋ artorisi, arup̃aŋ ale anan ikel maii ke, “Anatugw, imabe gotogol tomaiegai hǝn ginamǝru? Geris, atǝmam̃ mai ginau namrolǝŋon isa nǝboŋ namrtokǝta doŋ gaiug.”
49 Gai isor mai gǝlar ke, “Imabe mǝrtodoŋ ginau? Mǝrsalǝboii ke, nototoh len naim seTǝmagw ŋa?”
50 Avil arsalǝboi sǝhot nǝsa tokel mai gǝlaru.
51 Naut kǝmas, be iyar vi pan mai gǝlaru vǝbar naut a Nasaret, ale igol husur nǝsa artokele. Anan inaunau natgalenan len nǝlon. 52 Ale namitisau hǝn nǝmauran tonor mai naṽide tovoi siYesu evivi mǝhat. Etibau am ale aGot mai nǝvanuan gail lohǝhaṽur am tabtab hǝni.* 1Sam 2.26; Pro 3.4

*2:7: Nǝvanuan galevis lotokad namitisau len nasoruan siGot lunau ke savi nahotel, be naim silat len nǝbathudud siJosef. Ale naim enan ikad narum̃ alat len nǝyaran lotolǝboi lǝb̃ipat lan, be narum̃ epul tia.

*2:21: Gen 17.11-12; Lev 12.3; Luk 1.31

*2:22: Lev 12.2-8

*2:23: Exo 13.2, 12, 15

2:24: Lev 12.8. Nǝtav ehum navimal topǝhapǝhw mai napijin ehum nǝhoib.

*2:32: Isa 42.6, 49.6, 52.10

2:38: Len naut egai namilen a Jerusalem evi alat a Israel p̃isi.

§2:41: Nǝhanan hǝn NǝPasova evi nǝhanan seJu gail husur lohǝhaṽur hǝn nǝboŋ aGot togol ahai a m̃o gail p̃isi silat a Ijip lumat be sǝbar alat a Israel. Ris Exo 12.

*2:52: 1Sam 2.26; Pro 3.4