11
Nǝmatan siLasarus
Ikad atesua tomǝsah, nahǝsan a Lasarus. Itoh a Petani mai aṽavinen gǝlaru, aMeri mai aMarta.* Luk 10.38-39 (Evi aMeri enan boh tob̃ir naoil pǝhas len Nasub̃, len narien gǝlaru, ale togargari hǝn navurun.)* Jon 12.3 Am̃inen aMeri, aLasarus, emǝsah. Ŋa napǝhaṽut eru enan aropisul van hǝn aYesu ke, “Nasub̃, ategai gotolǝmas buni, emǝsah.”
Nǝboŋ aYesu tosǝsǝloŋ hǝn napisulan enan ike, “Namǝsahan enan savi hǝn nǝmatan, ao evi m̃os nǝvanuan gail lǝb̃isal suh nǝyalyalan siGot, hǝn ke aNatun aGot b̃ikad nǝ-sal-suhi-an lan.” Naut kǝmas aYesu tolǝmas bun aMarta, aMeri mai aLasarus, nǝboŋ tosǝsǝloŋ hǝn na-kel-uri-an enan, itoh len naut totohtoh lan hǝn nǝmariboŋ eru am. Beti husur nǝboŋ toru enan, ikel mai ahai susur san gail ke, “Datevi Jutea tǝtas.” Ahai susur gail lusor vari ke, “Hai p̃usan, naJu gail lumadhadas p̃isal hǝn lǝb̃etubun gaiug, be golǝŋon gǝb̃etǝlmam tǝtas am a?”
AYesu isor var galit ke, “Akis ikad nǝhaua tovi 12 len nalennǝyal. Avan ideh toyaryar len nalennǝyal sapes hab̃etw, husur ekǝta len nam̃ial hǝn navile eg a pan. 10 Avan ideh b̃iyaryar len mariug, dereh tipes hab̃etw husur sǝkad nam̃ial lan.”
11 Beti ikel mai galit ke, “Abubur sidato, aLasarus, ipatmari; be nia vǝŋoni.” 12 Imaienan, ahai susur gail lukel mai ke, “Nasub̃, gai b̃ipatmari len namǝsahan, dereh timaur dani.” 13 Lunau ke aYesu tosor ŋai husur nǝpatmarian, ris aYesu tosor husur nǝmatan siLasarus. 14 Imaienan beti, aYesu ikel p̃arp̃ar hǝni mai galit ke, “ALasarus imat tia! 15 Ŋa nunau gamito, ale nukemkem ke nǝsatoh ei, husur len natenan dereh mitikad nadǝlomian am len ginau. Ale datia ris aten beti.”
16 Imagenan, aTomas, namilen ke aMǝlav, ikel mai ahai susur galenan ke, “Gidato datitah mai aYesu, lǝb̃etubuni, letubun gidat maii.”
AYesu isor ṽǝhṽǝh aMarta mai aMeri
17 Nǝboŋ aYesu togǝm pǝpadaŋ hǝn naut a Petani, lukel maii ke aLasarus topat ei len nab̃urhes hǝn nǝmariboŋ tovat tia. 18 (Ale navile a Petani ipat dan naut a Jerusalem len nakilomita totor ŋai,* Len nasoruan ta Kris sakel nakilomita totor, be ike nǝstatia tovi 15. 19 ŋa naJu tosob̃ur logǝm hǝn aMarta mai aMeri hǝn lǝb̃igol nǝlolar b̃elǝŋon b̃ivoi am husur nǝmatan sem̃inelaru.)
20 Beti nǝboŋ aMarta tosǝsǝloŋ hǝni ke aYesu togǝm pǝpadaŋ, evivile hǝn b̃erisi, be aMeri salǝboii, ebǝtah lohoim. 21 Ŋa aMarta ikel mai aYesu ke, “Nasub̃, gǝtatoh geg tia, am̃inegw asike tǝmat. 22 Be naut kǝmas, nolǝboii ke aGot dereh teviol hǝn natideh gǝb̃eusi hǝni mai gaiug.” 23 AYesu ikel maii ke, “Am̃inem̃ dereh tile mǝhat tǝtas.” 24 AMarta isor vari ke, “Nolǝboii ke dereh tile mǝhat len na-le-mǝhat-an len Nǝboŋ Namǝkot hǝn navile a pan.” 25 AYesu ikel maii ke, “Ginau novi na-le-mǝhat-an dan nǝmatan mai novi nǝmauran. Ginau nugol nǝvanuan lule mǝhat dan nǝmatan, ginau noviol hǝn nǝmauran mai galito. Avan ideh toriŋ nǝlon len ginau, dereh timaur, naut kǝmas b̃imat. 26 Ale avan ideh totoh tin len ginau, toriŋ nǝlon len ginau, asike, asike imat vi sutuai. Godǝlomi a?” 27 Isor vari ke, “Evoi Nasub̃, nodǝlomi ke gotovi aKristo, aNatun aGot, gai tokel gati ke tegǝm vi lan navile a pan.”
28 Nǝboŋ tokǝmaienan tonoŋ aMarta eriŋi, etǝlmam vahim. Ekis kuv aMeri, aṽan, isor sǝb̃on maii ike, “AHai p̃usan egǝmai, eus gaiug.” 29 Nǝboŋ aMeri tosǝsǝloŋ hǝn natenan, vǝha-sua ŋai ivan hǝni. 30 AYesu sǝbar navile a Petani sal, be itoh len naut tobubur mai aMarta lan. 31 Alat a Jerusalem lototoh mai aMeri lohoim hǝn lǝb̃igol nǝlon b̃elǝŋon b̃ivoi am, loris tole mǝhat, tovan tutut. Lunau ke tovi lan nab̃urhes siLasarus hǝn b̃itaŋ ei, ale lohusuri.
32 Nǝboŋ aMeri togǝm ris aYesu, iteh bathurien, ikel maii ke, “Nasub̃, gǝtatoh gegai, am̃inegw asike tǝmat.”
33 Nǝboŋ aYesu toris aMeri totaŋ, eris naJu gail lototaŋ maii, ale nǝlon ipaŋpaŋ, nǝlon isa habat. 34 Eus galit ke, “Mǝtoriŋi a be?” Lusor vari ke, “Nasub̃, gǝm risi.” 35 Namǝtarur siYesu isel. 36 Beti naJu lotoil pǝpadaŋ luke, “Mǝteris! Gai elǝmas bun aLasarus vǝsa.” 37 Be galit galevis luke, “Ategai igol ametb̃esw tomaur. Imab satǝgau gat aLasarus dan nǝmatan?”
AYesu igol aLasarus ile mǝhat dan nǝmatan
38 Nǝboŋ aYesu tobar nab̃urhes, nǝlon isa habat tǝtas am. Nab̃urhes enan evi nab̃urhuvat sua tokad nab̃iltivat lotokǝkol gole hǝni. 39 AYesu ikel mai galit ke, “Rusan nǝvat vi tarhǝte.” AMarta, aṽavinen aten tomat, ikel maii ke, “Nasub̃, gai ib̃o tia. Damǝŋai, nǝmariboŋ han ivat.” 40 AYesu isor vari ke, “Nukel mai gaiug tia ke, gǝb̃eriŋ nǝlom̃ len ginau, dereh geris nǝyalyalan siGot.”
41 Imaienan lorusan nǝvat vi tarhǝte. Beti aYesu ekǝta vi mǝhat, ike, “Tata, sipa hǝn gotosǝsǝloŋ hǝn ginau. 42 Nolǝboii ke gotosǝsǝloŋ hǝn ginau akis, be nokǝmaienan m̃os alategai lotoil pǝpadaŋ, hǝn lǝb̃edǝlomi ke gotosǝvat ginau.”
43 Beti aYesu ikai habat ke, “Lasarus, gevivile!” 44 Ale gai tomat evivile. Nǝkaliko ibaŋis narien mai navǝlan sal, nǝkaliko tile ibaŋis nǝhon. AYesu ikel mai galit ke, “Sah rub̃ati hǝn b̃ivan!”
NaJu gail lusor utaut hǝn lǝb̃igol aYesu b̃imat
(Mat 26.1-5; Mak 14.1-2; Luk 22.1-2)
45 Len alat lototah mai aMeri, isob̃ur loriŋ nǝlolit len aYesu husur loris nǝsa togole. 46 Be galevis luvan hǝn naFarisi gail, lukel ur nǝsa aYesu togole. 47 Beti ab̃iltihai tutumav gail mai naFarisi gail lokis nab̃onb̃onan hǝn nǝSanhitrin. NǝSanhitrin evi nǝkaunsel seJu gail lotobǝtah hǝn nakotan. Lousus galit gabag ke, “Datigol nǝsa? Ategai boh igol namerikel tosob̃ur. 48 Datb̃idam̃ hǝn b̃igol tomagenan van, nǝvanuan p̃isi dereh leriŋ nǝlolit lan, lehusuri hum akiŋ. Beti nasoltia ta Rom dereh legǝm mǝdas naut sidato mai lav nǝvanuan gail dan gidato.” Len naut egai, nǝvanuan namitisau lunau namilen ke, alat a Rom dereh ligol naim siGot timasirsir mai lemǝdas naJu gail p̃isi. Ale dereh lilav kuv nǝdaŋan hǝn na-il-a-m̃o-an dan ab̃iltihai tutumav gail mai nǝSanhitrin.
49 Beti galit sua, aKaiafas, tovi b̃iltihai tutumav len nasihau enan, ike, “Gamit mǝtsalǝboi natideh! 50 Mǝtsǝnau sǝhoti ke, ivoi am hǝn gidat p̃isi ke, naulum̃an sua b̃imat m̃os nǝvanuan gail, sǝhor alat a Rom lǝb̃emǝdas gidat p̃isi dattovi Ju hǝn datb̃imasig.” 51 (Nǝboŋ aKaiafas tokǝmaiean, sakel sǝb̃on hǝni, be aGot eriŋ nǝnauan sua len nǝnauan siKaiafas. Ale len namilen hum ab̃iltihai tutumav, epǝhav utaut hǝni ke, aYesu dereh timat m̃os alat lotovi Ju. 52 Be savi m̃os naJu gail ŋai, timat m̃os aGot b̃episan b̃onb̃on hǝn anatun gail p̃isi lotogam pǝpehw, siriv len naut gail len navile a pan.) 53 Imagenan, len nǝboŋ enan van, lusor utaut hǝn lǝb̃igol aYesu b̃imat. 54 Husur enan, aYesu sǝyaryar am len nǝhon alat a Jerusalem, be eriŋ naut enan, evi lan navile a Efraim topat pǝpadaŋ hǝn naut masmas tob̃ǝb̃esw, beti itoh ei mai ahai susur san gail.
55 Nǝboŋ nǝPasova seJu gail togǝm pǝpadaŋ, nǝvanuan isob̃ur len naut p̃isi lotosuh dar vis naut a Jerusalem, lovi mǝhat vi Jerusalem vagol sǝb̃olit hǝn galito liveveu hum nalo tokele, utaut vir nǝhanan enan. 56 Lokǝtkǝta doŋ aYesu. Ale nǝboŋ lotoil len naut todar vis naim siGot lousus galit gabag ke, “Gunau ke nǝsa? Tegǝm hǝn nǝPasova o teb̃uer?”
57 Len nǝboŋ enan, ab̃iltihai tutumav gail mai naFarisi gail lukele hǝni ke avan ideh b̃elǝboi naut aYesu totoh lan, timaskel vǝhoti hǝn lǝb̃itah gati.

*11:1: Luk 10.38-39

*11:2: Jon 12.3

*11:18: Len nasoruan ta Kris sakel nakilomita totor, be ike nǝstatia tovi 15.

11:47: NǝSanhitrin evi nǝkaunsel seJu gail lotobǝtah hǝn nakotan.

11:48: Len naut egai, nǝvanuan namitisau lunau namilen ke, alat a Rom dereh ligol naim siGot timasirsir mai lemǝdas naJu gail p̃isi. Ale dereh lilav kuv nǝdaŋan hǝn na-il-a-m̃o-an dan ab̃iltihai tutumav gail mai nǝSanhitrin.