13
ANunun aGot itabtabuh len aParnapas mai aSol
Len alat siYesu len naut a Antiok, ikad ahai kelkel ur gail mai ahai p̃usan gail: aParnapas, aSimeon lotokisi hǝn aNiker* Niker namilen mermer len nasoruan ta Kris., Lusius a Sairin, aManaen (lotohisi mai aHerot Antipas AHerot egai evi aHerot Antipas anatun aHerot toyalyal.) mai namǝkot aSol. Nǝboŋ lotolotu hǝn Nasub̃ mai lǝsǝhan, aNunun aGot ike, “Mititabtabuh len aParnapas mai aSol m̃os ginau hǝn arb̃igol nauman notokis gǝlar hǝni tia.” Ŋa nǝboŋ lǝsǝhan, lotosor tuṽ tonoŋ, loriŋ navǝlalit len gǝlaru mai losǝvat gǝlaru van.
AParnapas mai aSol len naut a Saiprus
Imagenan aNunun aGot esǝvat gǝlaru van ale arovi Seleusia bitas. Arusah len nab̃iltib̃ot, aruwol vi lan naholoul Saiprus. Nǝboŋ artobar naut a Salamis, navile sual a Saiprus, arukel ur nasoruan siGot len naim nab̃onb̃onan gail seJu. Arukad aJon Mak am hǝn toum mai gǝlaru. Nǝboŋ lotolavutur len naholoul kavkav van vǝbar naut a Pafos, lusab̃ naJu sua, nǝvanuan nabehi tovi ahai kelkel ur gǝgǝras, nahǝsan aParyesu. Gai itah mai aSerkius Paulus tovi gavna len naut a Saiprus. Agavna enan evi nǝvanuan tolǝboi natite ale episul hǝn aParnapas mai aSol gǝmai hǝn b̃esǝsǝloŋ hǝn nasoruan siGot. Be nǝvanuan nabehi enan, nahǝsan aElimas len nasoruan ta Kris, isor tas gǝlaru ale igol risi ke agavna asike edǝlom nǝsa artokel uri. Beti aSol, nahǝsan togon aPol, topul hǝn aNunun aGot, ekǝta mǝtaltal van hǝn aElimas ike, 10 “Gaiug gopul hǝn nalibliboŋan mai nagǝgǝrasan, govi anatun natǝmat, govi enemi hǝn natit p̃isi tonor. Gugol nap̃isal tonor siNasub̃ ihab̃ tabtab, gesib hǝni ŋais? 11 Gagai Nasub̃ tipansem gaiug. Dereh gevi metb̃esw. Len nǝmariboŋ galevis dereh gedǝdas gǝb̃ekǝta ris nǝyal!” Vǝha-sua ŋai namǝtan arumotmot ale itaŋtaŋ kitev avan ideh hǝn b̃etǝgau navǝlan hǝn b̃esǝhari. 12 Nǝboŋ agavna enan toris nǝsa tovisi, ikad nadǝlomian husur ip̃aŋ len nap̃usanan husur Nasub̃.
APol mai aParnapas len naut a Antiok a Pisitia
13 APol mai alat lototah maii loriŋ naut a Pafos, luwol vi Perka len naut a Pamfilia. Be aJon Mak eriŋ galito, etǝlmam vi Jerusalem. 14 Loriŋ naut a Perka luvahut van vǝbar naut a Antiok, navile sual a Pisitia. Len nǝSappat lob̃is lohoim len naim nab̃onb̃onan seJu ale lobǝtah. 15 Nǝboŋ naṽuruŋian hǝn nalo siMoses mai natosian sihai kelkel ur gail tonoŋ, alat lotoil a m̃o len naim nab̃onb̃onan seJu lopisul van hǝn galit ke, “Bathudud, mǝtb̃ikad nasoruan b̃igol namtb̃elǝŋon b̃ivoi am len nǝlonamito, mitikele bai.”
16 Ŋa aPol eil, eb̃il hǝn navǝlan ke lemǝdau ale ike, “UleIsrael gail mai gamit mǝtsavi Ju be mǝttomǝtahw len nǝyalyalan siGot, mǝtesǝsǝloŋ hǝn ginau! 17 AGot silat a Israel ilekis hǝn atǝmadat ta sutuai; igol galit lusob̃ur masuṽ nǝboŋ lototohtoh hum nametb̃os gail len naut a Ijip. Len nǝdaŋan san totibau esǝhar galit dan naut enan.* Exo 1.7, 12.51 18 Naut kǝmas lotohaihai, gai itah mai galit van vǝbar nasihau tovi 40 len naut masmas.* Num 14.34; Deu 1.31 19 Beti ib̃al sǝhor p̃is naluṽoh lotomǝlevru hǝn nametb̃os len naut a Kenaan, ale epǝpehun nǝtan salit mai nǝvanuan san gail* Deu 7.1; Jos 14.1 20 Natgalenan evisi len nasihau tovi 450. Ale aGot itabtabuh len nǝmatsistret lotoil a m̃o hǝn galito vǝbar aSamuel tovi ahai kelkel ur.* Jdg 2.16; 1Sam 3.20 21 Beti nǝvanuan gail lousi hǝn nakiŋ, ŋa aGot itabtabuh len aSol, anatun aKis, nahǝmar san tovi Penjamin, tovi kiŋ nasihau tovi 40.* 1Sam 8.5, 19, 10.21 22 Be aGot idakuv aSol, igol aTevit evi kiŋ salito. Isor ivoi husuri ke, ‘ATevit, anatun aJesse, evi naulum̃an notolǝmas buni; gai dereh tigol natit p̃isi notolǝŋoni.’* 1Sam 13.14, 16.12; Psa 89.20 23 Len nǝpasusan siTevit, aGot itabtabuh len avan sua, hum tokel gati a m̃o, hǝn tolav kuv alat a Israel dan nǝsaan salito, nahǝsan aYesu. 24 A tahw hǝn nagǝmaian siYesu, aJon ikel uri tia mai alat a Israel p̃isi ke limaspair dan nǝsaan salito, limasbaptais.* Mak 1.4; Luk 3.3 25 Nǝboŋ nauman siJon pǝpadaŋ hǝn tonoŋ aJon ike, ‘Gunau ke ginau ase? Aoa, nǝsavi atenan. Be atenan egǝm a tahw len ginau, ginau novi ut kǝmas ŋai, nǝsanor kasi hǝn nǝb̃isah rub̃at nǝhau hǝn naributbut san.’* Mat 3.11; Mak 1.7; Luk 3.16; Jon 1.20, 27
26 “Bathudud siApraham mai gamit mǝtsavi Ju mǝttomǝtahw len nǝyalyalan siGot, aGot episul gǝm hǝn gidato, episul hǝn napisulan egai hǝn nǝ-lav-kuvi-an dan nǝsaan. 27 Alat a Jerusalem mai alat lotoil a m̃o salito lǝsakǝta lǝboi aYesu enan, ke aGot totabtabuh lan, lotǝtan hǝn nasoruan sihai kelkel ur gail lotoṽuruŋi len nǝSappat p̃isi. Ŋa lugol nǝsa ahai kelkel ur gail lotokele, isarpoh: len nǝnauan salit, timasmat. 28 Lǝsǝsab̃ natideh tonor hǝn b̃imat sile, be naut kǝmas natenan, lous aPilate hǝn b̃igole b̃imat.* Mat 27.22-23; Mak 15.13-14; Luk 23.21-23; Jon 19.15 29 Nǝboŋ lotogol natit p̃isi ahai kelkel ur gail lototos husuri tonoŋ, lupat kuvi vi pan dan nǝhai, loriŋi ipat len nab̃urhuvat tovi b̃urhes.* Mat 27.57-61; Mak 15.42-47; Luk 23.50-56; Jon 19.38-42 30 Avil aGot igol ile mǝhat dan nǝmatan, 31 ale alat lotoyar maii gǝm a Kalili vi Jerusalem, lorisi len nǝmariboŋ tosob̃ur.* Uman 1.3 Gagai galit lusor husuri mai nǝvanuan sidato, lukel ur nǝsa lotoris togole mai nǝsa lotosǝsǝloŋ hǝn tokele.
32 “Ginamǝru, namrukel mai gamito na-kel-uri-an tovoi egai ke: Nǝsa aGot tokel gati mai atǝmadat ta sutuai, 33 igol isarpoh m̃os gidato, anatulito. Igole nǝboŋ tolav kuv aYesu dan nǝmatan. Sum̃an aTevit totosi len nǝb̃e na-vǝha-ru-an ke,
“ ‘Gaiug govi aNatugw ulum̃an,
damǝŋai ginau nogǝm vi Tǝmam̃.’* Psa 2.7
34 AGot igol ile mǝhat dan nǝmatan hǝn asike b̃ib̃os nǝtan. Imaienan aGot ekǝmaiegai ke,
“ ‘Neviol mai gamito hǝn nǝsa notokel gati
mai atǝmamit ta sutuai aTevit.’* Isa 55.3
35 Ŋa len nǝb̃e sual am aTevit ike,
“ ‘Gǝsǝdam̃ hǝn Nǝvanuan Sam̃ b̃ib̃os nǝtan.’* Psa 16.10
36 Husur nǝboŋ aTevit tomaur sal, igol p̃is nǝsa aGot tolǝŋoni, ale ipat len nǝmatan, lotavuni mai atǝman gail ta sutuai, ale niben ib̃os nǝtan. 37 Avil atenan aGot togol tole mǝhat dan nǝmatan, atenan sab̃os nǝtan. 38 Bathudud, husur natgalenan, namtukel uri mai gamito hǝn mǝtb̃elǝboii ke, len aYesu, aGot elǝboi b̃erub̃at nǝsaan samito. 39 AGot eriŋi ke nǝvanuan p̃isi lotokad nadǝlomian len aYesu, lunor len nǝhon, len nǝsa aYesu togole. Be nalo siMoses edǝdas b̃eriŋi ke avan ideh tonor len nǝhon aGot. 40 Mǝtelǝlǝgau hǝn ke nǝsa ahai kelkel ur gail lotokele satevisi hǝn gamito. Lokǝmaiegai ke,
41 “ ‘Mǝteris, gamit mǝttosor viles ginau,
mitip̃aŋ ale mitimat!
Dereh nigol natsua len nǝboŋ samito,
ale asike mǝtodǝlomi ke tokitin,
naut kǝmas avan ideh b̃ikel husuri mai gamito.’ ”* Hab 1.5
42 Nǝboŋ aPol mai aParnapas artovivile, nǝvanuan gail lous gǝlaru hǝn arb̃isor husur natgalenan tǝtas len nǝSappat togon. 43 Nǝboŋ nab̃onan tonoŋ mai lotopǝpehw, naJu tosob̃ur mai alat lǝsavi Ju lotohusur kitin hǝn aGot, lohusur aPol mai aParnapas. Arusor mai galito ale arukel mai galit ke leriŋ nǝlolit len aGot toviol kǝmas hǝn navoian mai galito.
44 Len nǝSappat togon pǝpadaŋ galit p̃isi len nab̃iltivile enan lub̃onb̃on hǝn lǝb̃esǝsǝloŋ hǝn nasoruan siNasub̃. 45 Nǝboŋ alat lotoil a m̃o hǝn naJu gail lotoris naluṽoh, lutab̃ulol bulos gǝlaru ale lusor tastas nǝsa aPol tokele, lusor mǝdas nahǝsan. 46 Beti namǝtahwan eb̃uer, aPol mai aParnapas arusor idaŋ var galit ke, “Inor hǝn namrtokel ur nasoruan siGot mai gamit metǝkav. Be bathut mǝttomǝtahuni, gamit mǝtugol imasil ke mǝtsanor hǝn mǝtb̃ikad nǝmauran vi sutuai. Husur enan gagai namroriŋ gamito, namrulav nasoruan siGot mai alat lǝsavi Ju. 47 Husur Nasub̃ aGot ikele hǝn ginamit tia ke,
“ ‘Ginau nugol gaiug govi nam̃ial m̃os alat lǝsavi Ju,
hǝn gǝb̃ikel ur nǝ-lav-kuvi-an dan nǝsaan
mai nǝvanuan p̃isi len navile a pan kavkav.’ ”* Isa 42.6, 49.6
48 Nǝboŋ alat lǝsavi Ju lotosǝsǝloŋ hǝn natgalenan, lohǝhaṽur ale lusal suh nasoruan siNasub̃. Galit p̃isi aGot totabtabuh len galit hǝn lǝb̃imaur vi sutuai, lodǝlom nasoruan enan. 49 Nasoruan siNasub̃ iperŋan naut p̃isi lotodar vis naut enan. 50 Avil alatpǝhaṽut lotoṽat nǝhes lotolotu hǝn aGot, mai alalum̃an lotoil a m̃o len nab̃iltivile enan, naJu gail lugol ke lotomǝtahun aPol mai aParnapas. Ale lomǝdas tabtab hǝn aPol mai aParnapas beti lohut gǝlaru dan naut en salito. 51 Ŋa gǝlaru arudardar hǝn narielaru hǝn nǝmasiav naut enan b̃imakuv hǝn b̃imasil ke aGot tomǝtahun galito, dereh tipansem galito. AGot igol imagenan husur galit lomǝtahun nasoruan husur aYesu. Beti arovi Ikonium. 52 Ale ahai susur gail lopul tabtab hǝn nakemkeman mai aNunun aGot.

*13:1: Niker namilen mermer len nasoruan ta Kris.

13:1: AHerot egai evi aHerot Antipas anatun aHerot toyalyal.

*13:17: Exo 1.7, 12.51

*13:18: Num 14.34; Deu 1.31

*13:19: Deu 7.1; Jos 14.1

*13:20: Jdg 2.16; 1Sam 3.20

*13:21: 1Sam 8.5, 19, 10.21

*13:22: 1Sam 13.14, 16.12; Psa 89.20

*13:24: Mak 1.4; Luk 3.3

*13:25: Mat 3.11; Mak 1.7; Luk 3.16; Jon 1.20, 27

*13:28: Mat 27.22-23; Mak 15.13-14; Luk 23.21-23; Jon 19.15

*13:29: Mat 27.57-61; Mak 15.42-47; Luk 23.50-56; Jon 19.38-42

*13:31: Uman 1.3

*13:33: Psa 2.7

*13:34: Isa 55.3

*13:35: Psa 16.10

*13:41: Hab 1.5

*13:47: Isa 42.6, 49.6

13:51: AGot igol imagenan husur galit lomǝtahun nasoruan husur aYesu.