8
Ale aSol itoh ei, idam̃ mai galit lototubun aSteven.
Lup̃ip̃iahir nǝvanuan nadǝlomian gail
Tub̃at len nǝboŋ enan nǝvanuan gail lomǝdas tabtab hǝn alat siYesu len naut a Jerusalem. Ŋa galit p̃isi loriŋ naut enan, lugam pǝpehw vi lan naut p̃isi len naprovens Jutea mai a Samaria. Be ahai pispisul gail losuh.
Alatevis lotohusur kitin hǝn aGot lutavun aSteven mai lutaŋis habat hǝni.
Len nǝboŋ enan aSol emǝdas bun alat siYesu. Ehusur naim gail ṽisusua, ale eliv gargar alalum̃an mai alatpǝhaṽut hǝn b̃eriŋ galit len naim bǝbaŋis.* Uman 22.4-5, 26.9-11
AFilip evi Samaria
Alat lotopǝpehw lukel ur nasoruan husur aYesu len naut p̃isi lotobari. Galit sua, aFilip evi pan vi lan nab̃iltivile a Samaria, ale ikel uri ei ke, aYesu tovi aKristo, aGot totabtabuh lan. Nǝboŋ naluṽoh gail lotosǝsǝloŋ hǝn aFilip, kǝta ris namerikel togol gail, galit p̃isi losǝsǝloŋ vahvahur nǝsa tokele. Husur ehut nanunun tosa gail lotois habat nǝboŋ lotomakuv dan nǝvanuan tosob̃ur. Ale nǝvanuan isob̃ur lotodǝdas lǝb̃erus mai lotodǝdas lǝb̃iyar, lumaur. Imagenan, len nab̃iltivile enan alat a Samaria lohǝhaṽur habat.
Len naut enan ikad avan sua, nahǝsan aSimon, totoh ei ebǝlav. Egǝgol behi gol ke nǝvanuan p̃isi len naut a Samaria lup̃aŋ lan. Akis isor patpat gai mǝhat hum toyalyal, 10 ale nǝvanuan namǝsal gail mai alat lototibau, galit p̃isi losǝsǝloŋ vahvahuri. Ale luke, “Atenan evi Daŋan siGot lotokisi hǝn aYalyal.” 11 Lohushusuri ebǝlav bathut togol galit lotop̃aŋ len na-gol-nabehi-an san gai togolgole. 12 Avil nǝboŋ aFilip tokel na-kel-uri-an tovoi husur natohan pipihabǝlan aGot mai aYesu tovi aKristo, aGot totabtabuh lan, lodǝlomi. Ale lubaptais, lalum̃an mai latpǝhaṽut. 13 ASimon m̃au, gai am edǝlom aFilip ale ibaptais. Beti ehushusur aFilip vi lan naut gail p̃isi, ale ip̃aŋp̃aŋ len namerikel gail torisi.
14 Nǝboŋ ahai pispisul gail len naut a Jerusalem lotosǝsǝloŋ hǝni ke alat a Samaria lotodǝlom nasoruan siGot tia, losǝvat aPita mai aJon van hǝn galito. 15 Nǝboŋ artobar naut a Samaria, arusor tuṽ m̃os galit lotokad nadǝlomian ke aNunun aGot tegǝm hǝn galito. 16 Husur aNunun aGot sab̃is len galit ideh sal; lubaptais len nahǝsan aYesu ŋai. 17 Beti aPita mai aJon aroriŋ navǝlalar len galit ṽisusua, ale aNunun aGot eb̃is len galito.
18 Nǝboŋ aSimon toris ke aGot toviol hǝn aNunun nǝboŋ artoriŋ navǝlalar len galito, ilav ris nǝvat mai gǝlaru hǝn b̃eṽur nǝdaŋan enan. 19 Ike, “Mirilav nǝdaŋan enan mai ginau hǝn ke nǝboŋ nǝb̃eriŋ navǝlagw len avan ideh aNunun aGot teb̃is lan.” 20 APita isor vari ke, “Nǝvat sam̃ tib̃os nǝtan mai gaiug, husur gunau ke gotolǝboi gǝb̃eṽur naviolan siGot hǝn nǝvat! 21 Gaiug godǝdas gǝb̃itah mai ginamito len nauman egai husur nǝlom̃ sanor len nǝhon aGot. 22 Gipair dan nǝsaan egai, kel nalolosaan sam̃ mai aGot. Gǝb̃igole, hum ma aGot b̃erub̃at nǝnauan enan topat len nǝlom̃ dan gaiug. 23 Bathut noris ke nǝlom̃ topul hǝn nǝ-tab̃ulol-bulosi-an ale nǝsaan ibaŋis gat gaiug tia.” 24 Ŋa aSimon ike, “Iii! Mirisor tuṽ van hǝn Nasub̃ m̃os ginau hǝn nǝsa mǝrtokele asike b̃evisi hǝn ginau.”
25 Nǝboŋ artokel nǝsa lotolǝboi husur aYesu mai lotokel ur nasoruan siNasub̃, aPita mai aJon arotǝlmam vi Jerusalem. Len nap̃isal sǝlaru arukel ur na-kel-uri-an tovoi len navile isob̃ur a Samaria.
AFilip mai auleItiopia
26 Boŋ sua aŋel sua siNasub̃ ikel mai aFilip ke, “Gile mǝhat! Gehusur nap̃isal toriŋ naut a Jerusalem vi Kasa, nap̃isal tob̃ǝb̃esw.” 27 Imagenan aFilip iyar husur nap̃isal enan, be esǝhoṽut, eris auleItiopia sua tovi sogsog* Sogsog: naulum̃an o nabuai o nab̃uluk sǝkad nǝdavurhut naloson, avan sua etiv kotovi.. Gai evi nab̃iltivanuan siKadake tovi kwin silat a Itiopia. Ekǝtkǝta tǝban nǝvat p̃isi sekwin. Atenan ivan hǝn naut a Jerusalem hǝn tolotu, 28 ale len natǝlmaman san ebǝtah len nǝkat san, eṽuruŋ natosian sihai kelkel ur, aIsaiah. 29 Beti aNunun aGot ikel mai aFilip ke, “Givan pǝpadaŋ hǝn nǝkat enan ale gitah maii.” 30 Nǝboŋ aFilip togam van pǝpadaŋ hǝn nǝkat, esǝsǝloŋ hǝn toṽuruŋ natosian seIsaiah, ale eusi ke, “Goṽuruŋ lǝboi nasoruan enan a?” 31 Isor vari ke, “Nelǝboi mab hǝni, asike b̃ikad avan ideh hǝn b̃isor vǝsvǝsaii mai ginau.” Imagenan eus aFilip hǝn b̃isah, bǝtah tǝban. 32 Atenan tovi sogsog eṽuruŋ natosian egai siGot toke:
“Losǝhari hun nasipsip van hǝn natibunian,
sum̃an natuhsipsip sais nǝboŋ lotogut navurun,
gai am sasor.
33 Lugol isa hǝni hum tovi vanuan naut kǝmas,
len nakotan san lugol sanor hǝni.
Ase elǝboi b̃isor husur anatun san gail o naur ta tahw han gail?
Eb̃uer, bathut lulav kuv nǝmauran san dan navile a pan.”* Isa 53.7-8
34 Beti eus aFilip ke, “Nous gaiug, ahai kelkel ur egai isor husur ase? Gai o avan sua tile?” 35 Ale aFilip etub̃at len natosian enan ŋai, ikel na-kel-uri-an tovoi husur aYesu. 36-37 Len nǝyaran salit husur nap̃isal lubar naut tokad nǝwai lan, ale atenan tovi sogsog ike, “Geris, nǝwai! Ikad natideh hǝn b̃ipat kǝkol hǝn nǝbaptaisan sagw a?” Natosian galevis ta sutuai losuhud hǝn nasoruan egai: 37 AFilip ike, “Gǝb̃edǝlomi ke aYesu tovi aNatun aGot, nibaptais hǝn gaiug.” Isor vari ke, “Nodǝlomi ke aYesu tovi anatun aGot.” 38 Ale ikel mai ahai wolwol ke tigol nǝkat teil. Beti gǝlaru arumariŋ vi pan len nǝwai ale aFilip ibaptais hǝni. 39 Nǝboŋ artovahut, vǝha-sua ŋai aNunun Nasub̃ iyav hǝn aFilip vi tut. Ale nab̃iltivanuan sarisi am, be nǝboŋ tohusur nap̃isal san van, ikemkem habat. 40 Be aFilip evisi tǝtas a Asotus, ale iyar tur nab̃iltivile gail p̃isi. Ikel ur na-kel-uri-an tovoi van vǝbar naut a Sisarea.

*8:3: Uman 22.4-5, 26.9-11

*8:27: Sogsog: naulum̃an o nabuai o nab̃uluk sǝkad nǝdavurhut naloson, avan sua etiv kotovi.

*8:33: Isa 53.7-8

8:36-37: Natosian galevis ta sutuai losuhud hǝn nasoruan egai: 37 AFilip ike, “Gǝb̃edǝlomi ke aYesu tovi aNatun aGot, nibaptais hǝn gaiug.” Isor vari ke, “Nodǝlomi ke aYesu tovi anatun aGot.”