2 Korint
Nalob̃ulat napisulan na-vǝha-ru-an aPol totosi van hǝn alat a Korint
Ase itos nalob̃ulat napisulan egai?
APol itosi.
APol itosi hǝn nǝsa?
APol itosi husur galevis len alat siYesu a Korint lusor tas aPol, lopǝpehw dani. APol elǝŋon isa be elǝmas bun galito, elǝŋon masuṽ hǝn b̃ikad navoivoian mai galito. Ale nǝboŋ lototǝlmam, us navoivoian maii tǝtas, aPol ikel nahǝhaṽuran san.
APol itosi van hǝn ase?
APol itosi van hǝn alat siYesu len naut a Korint.
APol itos nalob̃ulat napisulan egai ŋais mai len naut a be?
Itosi van hǝn alat a Korint pǝpadaŋ hǝn nasihau tovi A.D. 58 nǝboŋ totoh len naprovens Masetonia.
1) Na-ke-ivoi-an mai nasipaan vi tǝban aGot (1.1-11)
2) APol isor husur nǝsa togole a m̃o (1.12–2.4)
3) APol eŋir alat siYesu len naut a Korint ke likad navoivoian tǝtas mai nǝvanuan togol tosa (2.5–2.17)
4) APol isor husur nauman san togǝm len aGot (3.1–6.13)
5) APol ikai tas nab̃onan mai alat lǝsǝkad nadǝlomian len aYesu (6.14–7.1)
6) APol isor husur nakemkeman san (7.2–7.16)
7) Naviolan m̃os alat siYesu len naut a Jerusalem (8.1–9.15)
8) APol isor husur na-il-a-m̃o-an gai tokade hum ahai pispisul siYesu (10.1–13.10)
9) Nǝ-maris-kotovi-an (13.11-13)
1
Na-ke-ivoi-an siPol
Ginau aPol nutos nalob̃ulat napisulan egai. Len nalǝŋonian siGot, ilekis hǝn ginau hǝn notovi ahai pispisul seKristo, aYesu. Ginau mai aṽadato len nadǝlomian, aTimoti, namrutosi.* Uman 18.1-18 Nutos nalob̃ulat napisulan egai van hǝn alat siGot len naut a Korint, mai alat lotovi siGot sǝb̃on len naut p̃isi len naprovens Akaia. AGot aTǝmadato mai Nasub̃ aYesu Kristo, areviol kǝmas hǝn navoian mai gamito, mai arigol nǝlomit tikad natǝm̃at tabtab.
Nasipaan siPol
Nǝ-sal-suhi-an tivan hǝn aGot aTǝman aMasta sidato, aYesu Kristo. AGot evi aTǝmadato nǝlon totaŋis gidato, evi nǝkadun navoian p̃isi togol nǝlon nǝvanuan tolǝŋon tovoi am.* Psa 94.19; Isa 40.1 Igol nǝlonamit elǝŋon ivoi am len na-lǝŋon-isa-vǝsa-an p̃isi sinamito. Igole hǝn namtb̃elǝboi namtb̃igol alat lotolǝŋon tosa vǝsa, lǝb̃elǝŋon b̃ivoi am len nǝlolito. Ale len nǝsa aGot togole hǝn ginamito, namtigole hǝn galito. Hum namttolǝŋon tosa vǝsa sil aKristo, hum namttokatǝp̃ol hǝn na-lǝŋon-isa-vǝsa-an san, len naṽide tomaienan, len aKristo, aGot igol namtolǝŋon ivoi am len nǝlonamito, igol na-lǝŋon-ivoi-an len nǝlonamito epul sǝsǝhov. Namtb̃elǝŋon b̃isa vǝsa, nǝmauran sinamit b̃idaŋ, imagenan hǝn namtb̃igol mǝtb̃elǝŋon b̃ivoi am len nǝlomito, imagenan hǝn mǝtb̃ikad nǝ-lav-kuv-gamit-an dan nǝsaan samito. AGot b̃igol namtb̃elǝŋon b̃ivoi am len nǝlonamito, imagenan hǝn namtb̃igol mǝtb̃elǝŋon b̃ivoi am len nǝlomito. Ale naṽit natenan evi nǝ-daŋ-b̃uri-an len gamito, hǝn mǝtb̃elǝboi mǝtb̃idaŋ b̃ur na-lǝŋon-isa-vǝsa-an top̃itoṽ hǝn namttolǝŋon tosa vǝsa lan. Namtudaŋ len nǝ-vatvat-viri-an namttokade hǝn gamito. Namtolǝboii ke, hum mǝttokatǝp̃ol hǝn na-lǝŋon-isa-vǝsa-an sinamito, len naṽide tomaienan dereh aGot tigol mǝtelǝŋon tivoi am len nǝlomito, hum togole len nǝlonamito.
Bathudud nadǝlomian, namtomǝtahun mǝtb̃etǝtan hǝn na-lǝŋon-isa-vǝsa-an tovisi hǝn ginamito len naprovens Asia. Namtolǝŋon isa vǝsa batbat sǝhor masuṽ hǝn nǝdaŋan namttokade hǝn namtb̃idaŋ b̃uri. Nǝlonamit ib̃ov hǝn nǝmauran sinamito.* 1Kor 15.32 Kitin, namtunau ke namtb̃imat. Naten evisi hǝn asike namtb̃eriŋ nǝlonamit len ginamit sǝb̃onamito, be hǝn namtb̃eriŋ nǝlonamit len aGot togolgol alat lotomat lile mǝhat dan nǝmatan. 10 Ilav kuv ginamit dan nǝmatan pǝpadaŋ hǝn tobar ginamito. Ale namtolǝboii ke dereh tilav kuv ginamito tǝtas am. Namtoriŋ nǝlonamit lan hǝn b̃ilav kuv tabtab hǝn ginamit sal. 11 Ale len na-sor-tuṽ-an samit gail mǝtovi tarhǝt sinamito. Ŋa nǝvanuan b̃isob̃ur lǝb̃isor tuṽ m̃os ginamito, dereh aGot tivoi masuṽ hǝn ginamito, ale nǝvanuan tisob̃ur lesipa vi tǝban aGot hǝni.
APol egǝgel hǝn nǝnauan san; savi Korint am
12 Namtoṽiv len nategai ke: nǝlonamito tomasil ikel koti ke: len nǝmauran sinamit len navile eg a pan, mai len naṽide namttokade mai gamito, namtsasusuan natideh, namtohusur nalǝŋonian siGot. Naṽide sinamit sagǝm len namitisau sinǝvanuan, be egǝm len navoian aGot toviol kǝmas hǝni. 13-14 Namtsatos natideh mǝtodǝdas mǝtb̃elǝboii. Namtutos nǝsa mǝttolǝboi mǝtb̃eṽuruŋ lǝboii, mǝtb̃elǝboi sǝhoti. Ale naut kǝmas mǝttolǝboi kǝkereh hǝn ginamit gagai, nuvatvat viri ke dereh mǝtelǝboi sǝhot ginamito. Beti, len nǝboŋ siNasub̃, aYesu, dereh mǝteṽiv len ginamito len naṽide top̃itoṽ hum namttoṽiv len gamito.
15 Bathut notonau lǝboi natgalen tia, a m̃o nunau utaut hǝn nǝb̃egǝm ris vǝha-ru hǝn gamito, hǝn nǝb̃evi tarhǝt samit vǝha-ru. 16 Nunau ke len nǝyaran sagw vi lan naprovens Masetonia, dereh negǝm ris gamito. Ale nǝboŋ nǝb̃etǝlmam dan naut a Masetonia, dereh neris gamit tǝtas, hǝn mǝtb̃evi tarhǝt sagw len nǝyaran vi Jutea.* Uman 19.21 17 Hum ma mǝttosor isa hǝn ginau husur notogǝgel hǝn nǝ-nau-utaut-an sagw. Nǝboŋ notonau utaut maienan, mǝtunau ke nǝlogw emǝlala hǝni a? Mǝtunau ke len nǝnauan sagw nohusur naṽide silat navile a pan lotogǝgǝras, lotoke, “Evoi,” be namilen ke, “Ao?” 18 Be sum̃an aGot togol tabtab hǝn nǝsa tokele, nasoruan sinamit van hǝn gamito sagǝgel, sakel b̃onb̃on hǝn “Evoi” mai “Ao.” 19 Ginamit, aSilas,* Len nasoruan ta Kris ike Silvanus, sake Silas, be evi naulum̃an sua ŋai. aTimoti mai ginau, namtukel ur na-kel-uri-an tovoi husur aYesu Kristo, anatun aGot. Ale aYesu sagǝgel boŋ ideh, savi “Evoi” mai “Ao” b̃onb̃on. Be len gai, akis aGot ekitin, igol nǝsa tokele, ike, “Evoi.”* Uman 18.5 20 Husur na-kel-gati-an p̃isi siGot, lusarpoh len aKristo. Len aKristo aGot ike, “Evoi,” igol natit p̃isi tokel gati ke tigole. Ale len aKristo datuke, “Ganan! Evoi!” mai aGot hǝn datb̃isal suh nǝyalyalan san. 21 Be evi aGot m̃au togol gidat datudaŋ am, gamit mai ginamito, hǝn datb̃eil gǝgat len aKristo. Itabtabuh len gidato hǝn datb̃evi esan sǝb̃on. 22 Evi aGot m̃au tota gat nahǝsan len gidato, ke dattovi esan sǝb̃on, eriŋ aNunun len nǝlodato hum toririŋ gol gidato, hǝn datb̃elǝboii ke, natit p̃isi tokel gati, dereh timagenan.
23 Nous aGot hǝn b̃isor vi tarhǝt sagw ke notokitin. Nǝsatǝlmam vi Korint husur nomǝtahun nǝb̃etunus gamit am. 24 Namtomǝtahun namtb̃ipatpat ginamit mǝhat len na-il-a-m̃o-an hum nadǝlomian samit topat len navǝlanamito. Husur ipat m̃au len gamito. Ale len nadǝlomian samito, mǝtoil gǝgat tia. Be namtuke namteum b̃onb̃on mai gamito m̃os nakemkeman samito.

*1:1: Uman 18.1-18

*1:3: Psa 94.19; Isa 40.1

*1:8: 1Kor 15.32

*1:16: Uman 19.21

*1:19: Len nasoruan ta Kris ike Silvanus, sake Silas, be evi naulum̃an sua ŋai.

*1:19: Uman 18.5